Refleksyvumo fenomenas psichoterapinėje supervizijoje: sisteminė literatūros analizė

Reflexivity is a concept that is increasingly gaining prevalence in the literature of professional practice and it has been defined in a variety of ways; however, the differences in definition largerly depend on the context. Therefore, reflexivity development is the main goal of supervision; it is a powerful instrument that can impede the psychotherapist’s connection with his client, but there is no answer on what specifically enhances or decreases reflexivity during the supervision process. In the scientific articles analyzing supervision, there is no clear definition of the phenomenon of reflexivity and there is also a lack of empirical studies of reflexivity in supervision. The aim of this paper is to present our own definition and theoretical model of reflexivity in the psychotherapy supervision process as well as distinguish reflexivity between adjacent concepts like “reflection,” “self-reflection,” and “self-reflexivity.” We carried out a systematic review of literature within three databases and created a theoretical model of reflexivity in psychotherapy supervision. We also discuss the guidelines and methods for further empirical investigations of this phenomenon in psychotherapy supervision. Refleksyvumas (angl. reflexivity) laikomas vienu iš pagrindinių žmonių bendravimo įgūdžių ir svarbiausia praktikuojančio specialisto profesine kompetencija (Bruno et al., 2011; Schön, 1983). Mokslinėje literatūroje, analizuojančioje supervizijas, nėra aiškios šio fenomeno apibrėžties, taip pat stokojama empirinių refleksyvumo tyrimų supervizijos kontekste. Šiame straipsnyje, atlikę refleksyvumo fenomeno analizę ir apžvelgę empirinius tyrimus, pateikiame savo sukurtą refleksyvumo fenomeno apibrėžimą ir refleksyvumo teorinį modelį, taip pat šio fenomeno empirinių tyrimų gaires ir būdus. Šiuo straipsniu norime akcentuoti refleksyvumo tyrimų supervizijų kontekste praktinę vertę

Apie autorius

 &nbsp

Pokyčių vadyba Vilniaus universiteto bibliotekoje: naujos partnerystės ir inovatyvios paslaugos

The objective of this article is to ascertain most significant fields of the academic library activities, which have an impact on strengthening the library’s role as a partner in academic community, as well as to assess VUL capacities to see what kind of current or future activities may contribute to the building-up of such role in VU community. Analysis of recent LI S literature reveals the key trends in development of academic libraries, their innovative change and challenges – open access, managing of research data; research support; research assessment, scientific research; allows to analyse one particular library in order to see if and at what scale these trends can be traced in VUL . It was established that VUL contributes to practical implementation of open access, collaborates with VU and academic community in the projects of research data management, carries out bibliometric research, helps to form research support services, promotes the Library’s scholarly research and contributes to formation of the institution’s research potential. Description of new activities is important for the management of change. Adjustment of organizational structure, introduction of new positions and their description facilitate achievement of this purpose. It allows informing academic and library community about new activities and functions of the library; the Library assumes obligation to develop these activities, and employees are encouraged to meet high qualification requirements, whereas the Library looks for the ways to improve competencies of the personnel.Pastarųjų penkerių metų bibliotekininkystės ir informacijos mokslų profesinės literatūros analizė leidžia identifikuoti tokias akademinės bibliotekos inovatyvių pokyčių tendencijas ir iššūkius: atviros prieigos plėtra; mokslo duomenų „suvaldymo“ poreikis; pagalba mokslininkams aprūpinant informacija mokslinius tyrimus; akademinės bendruomenės mokslo produkcijos vertinimas, bibliotekinių mokslinių tyrimų organizavimas ir kt. Straipsnyje siekiama išsiaiškinti, ar ir kokiu mastu identifikuotos tendencijos yra būdingos Vilniaus universiteto bibliotekai, todėl apsiribojama vienos akademinės bibliotekos – VUB identifikuotų veiklų analize. Sąmoningai eliminuotos tokios temos, kaip antai studijų aprūpinimas, informacinio ir media raštingumo ugdymas ir kt. Nustatyta, kad VUB prisideda prie atviros prieigos idėjų praktinio įgyvendinimo, bendradarbiauja su VU ir Lietuvos mokslo bendruomene mokslo duomenų vadybos projektuose, aktyviai vykdo bibliometrinius tyrimus, pradeda formuoti mokslo pagalbinių paslaugų bloką, aktyvina bibliotekinius mokslinius tyrimus ir prisideda formuojant institucijos mokslinį potencialą. Identifikuotos bendros tendencijos ir pristatytos jų praktinio įgyvendinimo konkrečioje institucijoje priemonės gali būti naudingos kitoms bibliotekoms, kuriančioms kaitos strategijas ir įgyvendinančioms pasirinktus sprendimus

Kryžkaulio nervų ir užpakalinio blauzdinio nervo stimuliacijos efektyvumo išmatų nelaikymui gydyti palyginimas: sisteminė literatūros apžvalga ir metaanalizė

Aim. To evaluate and compare effectivenes of sacral and posterior tibial nerve stimulation for treating fecal incontinence.Methods. Systematic literature review was performed to compare sacral and posterior tibial nerve stimulation effectiveness. Research was performed in “Medline” database, using the “PubMed” website. English or lithuanian articles, published between 2008 and 2019, were included in our study. Results were described to assess the effect of interventions in each analysed article. We included 7 articles into meta-analysis. Articles compared the effectiveness of sacral or posterior tibial nerve stimulation with control groups or other treatment methods for managing fecal incontinence. Cochrane guidelines were used to perform this meta-analysis. Results. The results of meta-analysis suggests that sacral neuromodulation is superior to posterior tibial nerve stimulation to treat fecal incontinence compared to control groups or other treatments. Literature also suggest that after comparing these methods directly, sacral neuromodulation is superior to treat fecal incontinence a. Conclusion. Sacral neuromodulation is superior posterior tibial nerve stimulation to treat temporary or chronical fecal incontinence than and can be used as an alternative for surgical interventions.Tikslas. Įvertinti ir palyginti kryžkaulio nervų ir užpakalinio blauzdinio nervo stimuliacijos efektyvumą išmatų nelaikymui gydyti. Tyrimo metodai. Siekiant palyginti kryžkaulio nervų neuromoduliacijos (KNM) ir užpakalinio blauzdinio nervo stimuliacijos (TNS) efektyvumą, atlikta sisteminė literatūros apžvalga. Naudojantis interneto tinklalapiu „PubMed“, mokslinių publikacijų buvo ieškoma „Medline“ duomenų bazėje. Peržvelgti moksliniai straipsniai, atitinkantys paieškos kriterijus. Į sisteminę literatūros apžvalgą įtraukti 2008–2019 m. lietuvių ar anglų kalba publikuoti tyrimai. Šių tyrimų taikytų intervencijų poveikiui vertinti pasitelktas rezultatų aprašymo metodas. Į metaanalizę įtraukti 7 tyrimai, kuriuose kryžmens neuromoduliacijos arba užpakalinio blauzdinio nervo stimuliacijos efektyvumas atskleidžiamas gautus rezultatus lyginant su kontrolinių grupių duomenimis ar kitų gydymo būdų, taikytų išmatų nelaikymui gydyti, įverčiais. Metaanalizė atlikta laikantis „Cochrane“ gairių (QUORUM). Rezultatai. Įvertinus straipsnius, kuriuose KNM lyginama su TNS, nustatytas KNM pranašumas. Individualiųjų gydymo metodų duomenis lyginant su kontrolinių grupių duomenimis, metaanalizės rezultatai pagrindžia, kad kryžmens neuromoduliacija yra efektyvesnis gydymo metodas negu užpakalinio blauzdinio nervo stimuliacija. Apibendrinimas. Palyginti su TNS, KNM yra efektyvesnis metodas tiek trumpalaikiam, tiek ilgalaikiam išmatų nelaikymui gydyti. Šis metodas gali būti taikomas kaip alternatyva chirurginėms procedūroms

Terminologinių duomenų tvarkybos modelis: bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros terminų žodynas

This paper focuses on terminological data identification, management, standardization and linguistic modeling techniques used in preparing a new model of the Lithuanian-English Dictionary of Librarianship, Information and Book Science at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania. This model is analysed from the point of view of current trends in terminology and standardization, and can expand knowledge exchange and help in its exchange accross these areas as well as improve the quality of professional content management in the future. Another aim of this paper was to update the importance of glossaries of technical terms for linguistic representation and global digital dissemination of scientific data in Lithuanian. This can help improve the quality of librarianship, information and communication knowledge, publicity, and wider use.Straipsnyje siekiama išanalizuoti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje sukauptą terminografinės veiklos bei terminologinių duomenų tvarkybos patirtį, modeliuojant specialų terminų žodyną, remiantis terminologinių duomenų norminimo, lingvistinės tyrybos, tvarkybos ir modeliavimo metodais. Šis apibendrintas parengto žodyno modelis gali universaliai praplėsti komunikacijos ir informacijos sričių, įskaitant bibliotekininkystę, bibliografiją ir knygotyrą, terminijos tvarkymo žinias, prisidėti prie srities terminologijos žinių kūrimo, sisteminimo, viešinimo ir naudojimo kokybės gerinimo. Atliktu tyrimu siekiama aktualizuoti terminų žodynų svarbą srities mokslinių duomenų kalbiniam reprezentavimui bei sklaidai lietuvių kalba globaliuose informacijos tinkluose. Kartu tyrimo rezultatai reikšmingi įvertinant terminologinių duomenų leksikografinės kontrolės įrankių įtaką komunikacijos ir informacijos sričių veiklos pokyčių valdymui

Asmenybės sutrikimo sampratos kaita pereinant prie TLK-11: žvilgsnis iš klinikinės ir raidos perspektyvų

The recent body of research reveals fundamental limitations to the categorical concept of a personality disorder that has led researchers to adopt a new personality disorder concept. During the last decade DSM-5 and ICD-11 diagnostic classifications have accepted the dimensional view towards personality pathology. Despite the differences between the two classifications, the joint aspect of both models is the construct of Levels of personality functioning. The construct of personality functioning involves personality (dys)function in the self and interpersonal domains. This two-step conceptualization includes (a) impairments of self and interpersonal functioning, indicating general signs and severity of personality disorder, and (b) pathological personality traits, reflecting ‘stylistic’ differences in the expression of personality disorder. The new conceptualization of personality disorder reflects the innovative multi-theoretical integration of known, empirically-based personality assessment paradigms. The relationship between personality functioning and interpersonal, psychodynamic, and personological paradigms provides the theoretical integrity and empirically-based structure necessary to understand the overall severity of personality pathology. Many methods (interviews, self-assessment scales, and questionnaires) have already been developed for the assessment of personality functioning, and their development will be encouraged by the ICD-11 classification established in 2022. At present, only one instrument has been developed in Lithuania for assessing the level of personality functioning in young people aged 12–18 (Barkauskienė & Skabeikytė, 2020). The empirical data about the validity of this construct and its capability to differentiate between the normal and impaired personality in adults and adolescents provide promising results, but are still accumulating. Research suggests that adolescence is a stage in development when personality pathology can fully unfold and be validly confirmed, which opens up opportunities for early intervention. Although the dimensional personality disorder model needs to further prove its importance, there is already evidence that it is less stigmatizing and returns psychology and personality into the concept of a personality disorder. This review presents changes in the conceptualization of personality disorders by discussing them from both clinical and developmental perspectives and highlighting the results of key research in recent years.Pastarąjį dešimtmetį pasirodžiusios DSM-5 ir TLK-11 klasifikacijos priima dimensiniu požiūriu grindžiamą asmenybės sutrikimo modelį, kuris, nepaisant šių klasifikacijų skirtumų, turi bendrą jungtį – asmenybės funkcionavimo lygio konstruktą. Besikaupiantys empiriniai duomenys atskleidžia šio konstrukto tinkamumą ir validumą asmenybės sutrikimo vertinimui bei galią diferencijuoti sveiką ir sutrikdytą asmenybės funkcionavimą tiek suaugusiojo amžiuje, tiek paauglystėje. Straipsnyje, remiantis mokslinių tyrimų rezultatais, aptariamas asmenybės sutrikimo konceptualizacijos pokyčių poreikis, analizuojama asmenybės funkcionavimo lygio kaip svarbiausio asmenybės patologijos sunkumo kriterijaus reikšmė iš klinikinės ir raidos perspektyvų

Baudžiamosios atsakomybės už draudžiamus biomedicininius tyrimus įtvirtinimas Lietuvoje

The Criminal Code of the Republic of Lithuania establishes criminal liability for prohibited biomedical research involving human beings or human embryos. This paper examines the historical origins and development of criminal liability for biomedicial research within the Lithuanian legal framework. Consideration is given as to what legal virtues (goods) are at risk when prohibited biomedical research is conducted. In this context, the authors discuss issues related to the structure of legal rule imposing criminal liability for prohibited biomedical research in Lithuania.Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už draudžiamus biomedicininius tyrimus. Šiame straipsnyje nagrinėjamos tokios atsakomybės atsiradimo Lietuvoje prielaidos. Svarstoma, į kokius teisinius gėrius kėsinamąsi darant draudžiamus biomedicininius tyrimus, taip pat analizuojama kita su BK 3081 straipsniu susijusi problematika

Bibliotekininkystės mokslo paradigmos tinklaveikos visuomenėje

Essential premises and problems of the Library and Information Science (LIS) paradigms’ shift (uncertainty of scientific boundaries and fragmentation; various historical, sociological and organizational conditions) are analyzed on the case of Vilnius University. Since 1949 Lithuanian university studies and research in the field of LIS had experienced few changes (periods of paradigm shift), that essentially had been preconditioned by general LIS and society’s development tendencies. The case of Vilnius University allows us detect humanitarian, sociological, informational and communicational paradigms. Their formation takes the background in the epistemological relations of LIS to the other sciences and in the necessity to solve practical problems of libraries as well as other information institutions. One of the major challenges that LIS has to face is the requirement to research complicated questions: information services to the society in general as well as individuals; information needs; work of information institutions. Multidimensional problems of LIS field require interdisciplinary view as well as methodological and theoretical transformations. Constant interaction of LIS with other science fosters interdisciplinary research fields and threatens the integrity of LIS on theoretical and methodological levels. Instability of LIS status displays itself not only in theoretical, but also in organizational aspects. Uncertain limits of LIS and tight relations with other sciences enforce dissociation or integration of academic units, while extensive amount of research tasks in LIS field is hardly being performed due to the lack of personnel.Straipsnyje analizuojamos esminės bibliotekininkystės ir informacijos mokslų (BIM) paradigmų kaitos prielaidos ir problemos – ribų neapibrėžtumas ir fragmentiškumas, aiškinant jų priežastis istoriniu, sociologiniu ir organizaciniu aspektu. Nagrinėjant Vilniaus universiteto atvejį išskirtos humanitarinė socialinė, informacinė ir komunikacinė paradigmos. Teigiama, kad įvairialypė, tarpdisciplininio požiūrio ir sprendimų reikalaujanti BIM srities problematika kviečia mokslą metodologinėms ir teorinėms transformacijoms. Nuolatinė BIM sąveika su kitais mokslais, taip formuojant tarpdisciplinines tyrimų sritis, kelia grėsmę BIM teoriniam ir metodologiniam vientisumui. BIM statuso nestabilumas pasireiškia ne tik teoriniu, bet ir organizaciniu aspektu. Ribų neapibrėžtumas ir glaudi sąveika su kitomis mokslų sritimis skatina BIM akademinius padalinius skaidytis arba jungtis, o plati BIM tyrimų problematika sunkiai sprendžiama dėl nepakankamo mokslinio personalo skaičiaus

Meilės emocijų raiška audiovizualinėje plotmėje

Audiovisual work is significant in its narrative and created images. Conveyance, recognition and experiences of characters’ emotions are not disregarded. By using the most elaborated audio and visual means, filmmakers try not only to involve the viewers in the film plot but also encourage them to discover characters’ emotions and feelings, go through their experiences and perceive their emotional transformation. This article aims at revealing the conceptualisation of transformation of characters’ love emotions in the film “Pleasantville”. Cognitive metaphor and metonymy theories as well as the identified multimodal meaning making resources indicating the embodiment of prevailing love emotions are applied in the analysis. Firstly, emotions, their notion, typology and somatic aspects of love emotions are discussed. Then the focus is put on multimodal constructions and their audiovisual expression. The empirical part of the article deals with the analysis of the most intense love emotions discerned in the film, namely, ecstasy and admiration, paying the primary attention to the multimodal modes used to reveal their conceptualisation.Audiovizualiniuose kūriniuose svarbus pasakojamas siužetas, kuriamas vaizdas, nuošaly nepaliekamos emocijos, jausmai, jų perteikimas, atpažinimas ir išgyvenimas. Filmų kūrėjai, pasitelkę pačias įmantriausias vaizdo ir garso priemones, siekia ne tik įtraukti žiūrovą į filmo istoriją, bet ir kviečia atpažinti veikėjų jausminius pokyčius, pajusti jų išgyvenimus ir suvokti jų emocinę transformaciją. Pasitelkus kognityvines metaforų ir metonimijų teorijas bei pastebėtas dominuojančias emocijų įkūnijimo multimodalines raiškos priemones, šiame straipsnyje siekiama atskleisti su meilės jausmu susijusių emocijų konceptualizaciją filme „Malonus miestelis“ (Soderbergh, Ross 1998). Pirmoje straipsnio dalyje aptariamos emocijos, jų samprata, tipai, su meile susijusių emocijų somatiniai aspektai, taip pat nagrinėjamos multimodalinės reikšmės konstrukcijos, jų audiovizualinė realizacija. Antroje straipsnio dalyje analizuojamos filme pastebėtų su meile susijusių ryškių emocijų – ekstazės ir susižavėjimo – raiška bei jas atskleidžiančios multimodalinės metaforos ir metonimijos

FORMALIOJI MOKSLO KOMUNIKACIJA MOKSLO LEIDINIUOSE „KNYGOTYRA“ IR „INFORMACIJOS MOKSLAI“: KIEKYBINIS TYRIMAS

For intensive academic activities, there is a need to ensure introduction of scientific research results, discussion of scientific works and spread of scientific investigation results in an interaction among scientists, scientists and scientific community, scientists and society. This kind of communication creates and fosters the persistent value of scientific work through the presentation and dissemination of results of scientific theoretical and empirical investigations.In the article, scientific communication is understood as a dissemination of scientific information of all areas of scientific research through formal and informal channels of communication. Scientific communication as a concept unites various possibilities such as science mass communication, public understanding of science, public awareness of science, scientific culture, scholarly communication aspects such as academic communication, purely scientific communication, etc.The aim of the article is to analyze formal science communication presented by scientists from the Faculty of Communication of Vilnius University. The research aims to present completeness of science communication presented by the scholars of the Faculty of Communication in dissemination of results of scientific researches and to create a knowledge dissemination map in which a flow of science communication and activities of scholars could be shown. The research is based on the quantitative variables that describe the form of science communication, from analysis of documental communication in scientific publications to formal communication such as participation in national and international conferences, expert activities, etc.Analysis of formal science communication is carried out from four main points: analysis of the science communication structure at the Faculty of Communication, Vilnius University; measurement of the geographical scope of science communication performed by the scholars of the Faculty; a set of participants and a flow of science communication; identification of institutions and individual scholars that actively participate in science communication in the field of communication and information.Results of the research stress several important aspects which present science communication at the Faculty of Communication of Vilnius University: the communication model “scientists to scientists” is dominating; dissemination of scientific information is oriented towards the Lithuanian scientific community; by active participation in international scientific networks and conferences; the map that presents the spread of scientific research results is wider than Lithuania’s geographical frame. As the main means for formal science communication, scientific publications could be mentioned. “Knygotyra” and “Informacijos mokslai” are the main scientific journals where formal science communication in the area of communication and information is concentrated.Vilniaus universiteto Komunikacijos ir informacijos katedraUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected];[email protected];[email protected], aptarus mokslo komunikacijos raiškas, formaliosios mokslo komunikacijos mokslininkas–mokslininkui svarbą, analizuojama Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkų formalioji mokslo komunikacija. Tiriama visuminė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkų mokslo komunikacijos struktūra, mokslo produkcijos sklaidos geografinė aprėptis, mokslo komunikacijos dalyviai. Tyrimas atskleidė, kad formalioji mokslo komunikacija dominuoja visuminėje Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkų mokslo komunikacijos struktūroje ir kad Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkų formalioji mokslo komunikacija telkiasi Lietuvoje. Formaliosios komunikacijos ir informacijos mokslo komunikacijos, tarpininkaujamos specializuotų mokslo leidinių „Knygotyra“ ir „Informacijos mokslai“ (2000–2005), tyrimas leido išskirti institucijas, kuriose vykdomi komunikacijos ir informacijos srities moksliniai tyrimai, aktyviausius mokslo dalyvius. Atlikus tyrimą buvo suformuluota prielaida, kad Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkai formuoja komunikacijos ir informacijos mokslų srities žemėlapį Lietuvos formaliojoje komunikacijos ir informacijos mokslo komunikacijoje